JAV smūgis Iranui sukėlė naują geopolitinę audrą Artimuosiuose Rytuose, ir tai nebe teorinė grėsmė, o reali pavojus pasaulinei ekonomikai. Investuotojai jau pajuto šaltį, ir dabar bene svarbiausias klausimas yra:
Kiek dar kainos kils, jei situacija paaštrės? Per kelis mėnesius „Brent“ naftos kaina jau pakilo nuo 70 iki beveik 85 dolerių už barelį. Rinka ilgai buvo laukimo režime, bet dabar laukimas baigėsi, o naujieji scenarijai gali sukelti tikrą paniką.
Ne gavyba, o jūrų kelias kelia didžiausią nerimą
Suprantama, kad Iranas kaip OPEC gamintojas turi įtakos pasaulinei naftos rinkai. Jo indėlis sudaro apie 3% viso pasaulinio naftos kiekio. Tačiau tikroji problema slepiasi ne pačioje gavyboje.
Net jei Irano eksportas sumažėtų, jį teoriškai būtų galima kompensuoti didinant gavybą kitose šalyse. Tuo tarpu užsikimšęs Hormūzo sąsiauris – tai ne tiek tiekimo sumažėjimas, kiek visiškas logistikos kolapsas.
Kodėl būtent Hormūzo sąsiauris?
- Per šį siaurą jūrų koridorių kasdien keliauja apie 13 milijonų barelių naftos.
- Tai sudaro beveik trečdalį visos pasaulinės jūra transportuojamos naftos.
- Jei šis maršrutas būtų užblokuotas, papildoma gavyba nieko nepakeis – naftos tiesiog nebus įmanoma fiziškai išplukdyti.
Analitikų prognozės: 120, 150 ar net daugiau dolerių?
Didieji investiciniai bankai jau seniai modeliuoja panašius scenarijus. Dar pernai „JP Morgan“ perspėjo, kad ilgalaikis Hormūzo sąsiaurio blokavimas galėtų pakelti kainą iki 120–130 JAV dolerių už barelį.
Žaliavų analitikas Muyu Xu iš „Kpler Ltd“ prognozuoja dar radikalesnį variantą – 120–150 dolerių, jei tiekimas būtų rimtai sutrikdytas. Tai reikštų beveik dvigubą kainos šuolį nuo metinio lygio.
O jei kartu su Hormūzo sąsiauriu būtų destabilizuotos ir kitos svarbios jūrų arterijos, tokios kaip Raudonoji jūra ar Sueco kanalas, rinka galėtų patirti dar didesnį šoką. Tokiu atveju 150 dolerių riba jau nebūtų kraštutinė.
Kodėl rinka taip jautri?
Naftos kaina – tai ne tik dabartinė pasiūla ir paklausa. Tai ir lūkesčiai. Finansų rinkos reaguoja ne į tai, kas jau įvyko, o į tai, kas gali nutikti.
Istorija rodo, kad konfliktai Artimuosiuose Rytuose visada skatino naftos kainų augimą. Tačiau dažnai būdavo ir atvirkščiai – stabilizavus situaciją, kainos greitai nuslūgdavo.
Šį kartą viskas priklausys nuo konflikto trukmės ir priimamų politinių sprendimų. Trumpalaikė blokada gali leisti rinkai atsikvėpti. Tačiau jei blokada užsitęs, kainų šuolis gali tapti struktūriniu ir ilgalaikiu.
OPEC+ gali likti bejėgė
Nors OPEC+ šalys jau svarsto galimybes didinti gavybą, kad sušvelnintų kainų šoką, čia slypi esminė problema: papildoma nafta padės tik tuo atveju, jei veiks transportavimo keliai.
Jeigu tanklaiviai negalės saugiai plaukti per Hormūzo sąsiaurį, papildoma gavyba iš Saudo Arabijos ar kitų šalių neturi prasmės. Tai nebe klasikinė pasiūlos krizė, o infrastruktūros krizė.
Ką tai reikštų jums?
Nors Lietuva tiesiogiai naftos iš Irano neimportuoja, pasaulinė kaina veikia mus visus. Jei „Brent“ pakiltų iki 120–150 dolerių, degalų kainos degalinėse neišvengiamai šoktelėtų. Tai reikštų didesnes transporto išlaidas, didesnes logistikos kaštus ir papildomą infliacinį spaudimą.
Galiausiai, už geopolitinius konfliktus visuomet sumoka vartotojai. Naftos rinka šiandien balansuoja tarp panikos ir racionalumo. Ar kainos tik trumpam pašoks, ar prasidės naujas ilgalaikis brangimo etapas – priklausys ne nuo ekonomistų modelių, o nuo sprendimų, priimamų politiniuose kabinetuose ir kariniuose štabuose.
Ar manote, kad kainos tikrai viršys 120 dolerių už barelį?
